vienintelis

vieniñtelis, -ė adj. (1) K, Š, Rtr, FrnW, DŽ, NdŽ, KŽ, PolŽ¹65, vienintẽlis (2); SD76,268, Q150, H, H169, R, MŽ, D.Pošk, Sut, N, M, vienintelỹs, -ė̃ (3^4a) J, vienintė̃lis (2) NdŽ, vieniñtėlis (1) Rtr; LL52, L, L471,654, J.Jabl 1. ŠT50 tik vienas esantis: Kiekvienas žmogus – vienintelis ir nepakartojamas J Marcin. Vieniñtelis džiaugsmas, maistas, rūpestis NdŽ. Jo vieniñtelė viltis NdŽ. Vieną vieniñtelę suknelę turėjo, tokią juodą Slnt. Viena vieniñtelė tebuvau dirbanti Žlb. Vieniñtelė ta sodyba toki (sena) Nausodė[je] mūso i bėr Bdr. Vieną vieniñtelį vaiką turėjo, i tas pats nuejo nėkais Dov. Vienai vienintẽlis sūnus motinai buvo, i nuėjo vėjais Jnš. Jis buvo mano vienintė̃lis sūnus Mtl. Aš čia vienintelis lietuvys Nmč. Vieną vieniñtelį radau obūlą Prk. Šiąnakt tik an vienos vieniñtelės plunksnos miegojau Jrk68. Motule mano, vai mielų mieloji, vienintelė man tu kaip Lietuva A.Mišk. Augino sykį bagotas tėvas vieniñtelį sūnų Sch186. Tas karalius turėjo vienintelę dukterį BsPII41(Tl). Pikčiausia, kad sudrengė vienintelius jo naujus kailinius: sutrūkinės jie dabar V.Krėv. Žemaitės raštai bus beveik vienintelis naujosios mūsų literatūros įžymus darbas J.Jabl. Vienintelis jos nusiraminimas, paguoda ir prieglobstis tada pasidarė rymąs tarp gėlių darželyje Rūpintojėlis V.Aln. J. Jablonskis buvo vienintelis [A. Juškos žodyno] redaktorius, kuris lenkiškąjį vertimą tvarkė iš esmės LKV243. Vieniñtelis sprendinys FzŽ314. Tie daiktai yra vieninteliai liudininkai mūsų praeitinės A1883,279. Naujas testamentas ir keli kiti krikščioniški raštai – vienintelios knygos yra, iš kurių tiesos išpažinimą semiam Ns1846,1. Kaip tiktai to vienintelio žodžio dėlei … aš šiandien jūsų apskundžiamas esmi NTApD24,21.

vieniñteliai adv. KI44, KŽ; SD77, MŽ, Sut, N, vienintėliai L471,654, LL52 vien, tiktai: Ir nėr nei vieno, kurs mane iš jų (nuodėmių) išgelbėtų, kaip tikt vieninteliai Pons Jėzus Kristus Ns1857,1. Gailiuos vieninteliai dėl to, jog mano mieląjį Dievą pažeidžiau brš. ^ Ne vieninteliai duona minta žmogus NTMt4,4.

2. KI44, LsB585, ŠT10 visai vienas, pats vienas, be kitų: Išmirė i seserės, i tėvai, o jis vienas vieniñtelis gyvena Krž. Ana sau vienintelė̃ sugrėba [šieną], i viskas Vg. Viena vieniñtelė su vaikais trimi, vyras nusigėrė Brš. Mergelė (duktė) išvažiavo į Vilnių, vieniñtelė likau Pgr. Aš viena vieniñtelė – nė seseries, nė brolio Plik. Ten ligi šiol sėdi vienintelis berniukas, savo artimųjų apleistas J.Jabl. Taip jis ir liko vienintelis iš gausios šeimos J.Mik. Aš joju viens vienintelaitis ir savimi tikiu T.Tilv. | prk.: Ta naktis testov vienintelė ir nė vieno šūkavimo joje BBJob3,7.